Klijai (LOGIN 2010)

Labas, skaitytojau.

Mano vardas Viktorija, aš penkias dienas per savaitę analizuoju ir projektuoju user experience, o tada važiuoju 120 km, kad galėčiau pabraidyti šūde (tiesiogine to žodžio prasme), prikalti nulūžusią lentą, pabendrauti su traktoristu, pernakvoti arktinėmis sąlygomis ir važiuoti atgal į Vilnių, į ofisą ir prie kompo, su paltu, vis dar apkibusiu šienu, ir pirštinėm, kvepiančiom arkliais. Ir purvinais batais (pirktais Jonavos ūkininkų turguje už 8 Lt) – jau seniai nebesivarginu jų šveisti.

Aš – kaip Vilnius, kur lūšna stovi palei dangoraižį.

Tada su įmonės nupirktu VIP’iniu bilietu kišenėje sėdu į taksi ir važiuoju į LOGIN 2010 konferenciją. Ten viską deduosi į galvą, atsirenku tai, kas man aktualu – kas džiugina arba liūdina, o tada tuos atrinktus gabalus mintyse volioju ir klijuoju prie savo gyvenimo.

Šitas įrašas yra LOGIN 2010 reviewas, paimtas itin siaurai ir įminkytas į mano asmeninę realybę, susidedančią iš plėšymosi tarp profesijos (UX) ir hobio (arklių).

Vienas pranešėjas aiškina taip:

“Tell people about your content (good content’s no good without marketing)“

Aš rašau be galo geras istorijas jau nebe pirmus metus, ir turiu 5 nuolatinius skaitytojus bei dar keletą atsitiktinių. Oficialiai man tai

  1. nerūpi ir
  2. manau, jog mano istorijos per ilgos šiuolaikiniam nekantriam skaitytojui ir per sudėtingos šiuolaikiniam nesigilinančiam protui…

Neoficialiai aš

  1. tingiu reklamuotis ir
  2. sudarau sau galimybę galvoti, kaip mane skaitytų, jeigu tik aš pasireklamuočiau. Ir jeigu parašyčiau ne penkis kartus per metus, o dažniau. Ir jeigu rašyčiau ką nors aktualesnio, o ne apie arklius, kurie Lietuvoje beveik nieko nedomina.

Mat jeigu imčiausi aktyvių priemonių save išsipopuliarinti ir man nepavyktų, tada jau nebeturėčiau teisės net apsimesti, kad rašau kažką gero.

Ir vis tik ši LOGIN 2010 konferencija mane įkvėpė parašyti truputį apie IT, kas yra neeilinis įvykis mano blogo kontekste, bet siaubingai neoriginalu bendroje blogų masėje.

Taip pat LOGIN 2010 įkvėpė mane truputį pasireklamuoti Facebooke. Kas irgi yra labai originalu mano blogo kontekste, bet jau visai nebeoriginalu imant visuomenę apskritai.

O apie originalumą vienas pranešėjas pasakė taip:

“Originality is risky“

IMHO, bandymas būti originaliu toli gražu ne visada yra laisvos nišos ieškojimas.

Labai dažnai originalumas atsiranda pagrindu: „Jei noriu būti wow, bet negaliu būti geresnis už kitus, tai tada būsiu kitoks negu visi“. Patogi išeitis! Po kurio laiko jau tiek įprantame būti originalūs, kad ir patys patikime, jog visada, nuo pat pradžių, buvome ypatingi, ir iš tikrųjų niekada net nebandėme daryti tą patį, kaip ir visi, tik mums pavyko prastai. Tiesiog tai buvo taip seniai, tokioje gilioje vaikystėje, kad jau pamiršome. Tai būtų visai nepiktybinis reiškinys, jei nežiūrėtume su panieka į visus kitus, neoriginalius žmones, vadindami juos „nesudėtingais“, „paviršiutiniškais“, „eiliniais“, nors jie nuo originaliųjų skiriasi tik tuo, kad neturi tokios didelės krūvos užmaskuotų kompleksų ir noro visiems įrodinėti, kad yra kažko verti.

Tai čia apie originalumo šaknis.

O kas liečia originalumo rezultatą, pasakyta antraštėje: originalumas rizikingas. Jis gali visiškai nesužavėti kitų. Juk dabar originalių yra tiek daug, kad net neoriginalu būti originaliu. Originalumas turi būti pats geriausias iš visų originalumų! O jei jis ne pats geriausias? Ką daryti? Galbūt padės tai, kam ne kiekvienas gali pasiryžti, pavyzdžiui, ekshibicionizmas atviravimas arba mazochizmas savęs kritikavimas ir net rekursinis savęs kritikavimo kritikavimas. Aš toks lievas! Ir aš taip lievai rašau apie tai, koks esu lievas!

Šitaip galima ne tik kažko nesužavėti, bet ir sugadinti savo reputaciją… kuri, anot kito pranešėjo, yra reikalinga kuriant ateities brandus:

“Future brands will have to get personal“

Future brand‘as turi būti asmuo. Brand‘as stiprus tada, kai žmogus nebijo rizikuoti savo asmenine reputacija (Apple = Steve Jobs ir t.t.).

Taigi, jeigu aš kursiu žirgyną (pavadinimas jau yra: „Equus Intellectus Aestheticus“), tam žirgynui reikės veido. O kad man nereikėtų rizikuoti savuoju, aš pasinaudosiu arklio, kurio vardas yra žmogiškas (Dvoržakas), veidu (kuris vis tik nėra žmogiškas):

Jeigu Dvoržakas turėtų savo Facebook puslapį, jis rašytų naujienas apie tai, kas įvyko arklidėje, apie savo santykius su kitais arkliais ir žmonėmis, atsakinėtų į klausimus. Jeigu jis turėtų savo sąskaitos numerį, o už surinktus pinigus jam būtų perkami obuoliai, tai gyvą vaizdą transliuojanti kamera tiesiai iš gardo rodytų, kaip jis juos ėda. Galbūt vartotojai galėtų balsuoti, kaip jį apkirpti. Taip pat jis galėtų parduoti reklaminį plotą ant savo gūnios, arba bent jau panaudoti jį labdaringai reklamai (žr. konferencijoje pristatytą pagalbareklama.lt).

Provincialus ūkis ir šiuolaikinės technologijos susiklijuoja.

Ir kuo gi nenuostabi šita idėja? Ogi tuo, kad, anot vieno iš pranešėjų:

“Your offering has to match the audience“

O čia jau nėra ką ir pridurti. I never matched the audience…

Reklama

6 Komentaras

Filed under gyvenimas

6 responses to “Klijai (LOGIN 2010)

  1. Viena iš penkių

    Kadangi tema yra apie skaitytojus, tai tik norėjau parašyt, kad esu viena iš jų ir kad, mano nuomone, blogas labai matches the audience, na ir kas, kad mažytę. Dėl didesnės auditorijos, tai manau, jos siekiant, yra visai geras planas su žirgelio snukeliu, Facebook ir kaimas-miestas. Jei įdomu, Laura Bechtolsheimer turi savo žirgo Facebook ir labai daug fanų turi jis, nors tikrai neįgyvendinta viskas, ką galima padaryt. Žinoma, daug duoda jos vardas, bet tik norėjau pavyzdį pateikt, kad idėja sėkmingai gyvuoja. Na, o su kaimo ir miesto gyvenimu (labiau kaimo), tai vienas iš JAV populiaresnių blogų yra The Pioneer Woman. Manau, jūsų blogai tikrai turi panašumo puikaus humoro prasme (tikrai nenoriu įžeisti, jei tas blogas atrodo prastas).

  2. exhibitionism
    you and the world hand in hand
    perfect rainy day

  3. dar viena nuolatinė skaitytoja

    manau, yra tikrai daugiau nei 5 nuolatiniai skaitytojai, tik gal ne visi komentarus rašo ar kitaip kaip savo skaitymo ženklus parodo:)
    Šiaip iš vis blog-ų nelabai mėgstu ir jų neskaitau, bet tavo tai tikrai super. Ir ne vien todėl kad ir patio arklį turiu ir šie gyvūnai mane domina. Draugas, gyvenime ant arklio nesėdėjęs, irgi labai susidomėjęs skaitė ir patiko jam visai..

  4. Ghe

    Aš taipogi mėgstu užbėgti, pasigirsiu, va 🙂 Ir vis laukiu naujų įrašų seilę varvindama 😉

  5. Shyna

    Vėl radau savo teisybe stebinančių įžvalgų. Labai įdomu. Ir smagu paskaityt.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s