Kilo man toks klausimas, ką aš galiu padaryti legaliai, jei kine man trukdo šalia sėdintis žiūrovas? Žinau, galiu gražiai paprašyti nutilti. Tai paprastai suveikia kokioms dvidešimčiai minučių, kai kuriems netgi ir ilgiau. Vėliau galiu dar kartą paprašyti. O jei nepadeda? Žinau, galiu paprašyti piktai. Suveiktų keturiasdešimčiai minučių. O jei ir tai nepadeda? Ką aš dar galiu padaryti įstatymo ribose? O gal keltis, brautis per eiles iš salės, ieškoti nesuinteresuoto apsauginio, liepti jam išvesti tą riebią kiaulę, kuri sėdi šalia manęs, nes ji nenustoja kalbėti telefonu? O pabaigusi kalbėti, pati kažkam paskambina ir kalba toliau, nepaisydama visų mano “atsiprašauuuuu….. gal galėėėėtumėėėėt….. ššššaaaaaaaaa…… šššaaa BLET….” Arba bent jau gal galėčiau susigrąžinti pinigus už kiną? Ar bent jau už tą dalį kino, kurią užgožė barškenimas, kažko ieškant ir niekaip nerandant rankinuko dugne? Ar reiktų įrodyti trukdymo faktą, atsitempus porą besipriešinančių liudininkų iš salės? O jei ir to nepakaktų, galbūt tektų rašyti straipsnį į laikraštį, agituojant už filmų siuntimąsi per e-mule ir nemokamą jų žiūrėjimą namų kino sąlygomis, tyloje ir ramybėje, kaip alternatyvą dešimt litų (su Kino Klubo kortele) kainuojančiam malonumui, kurį patiri, kai ta pati riebi… moteriškė, susikėlus koją ant kojos, sūpuojasi savo kėdėje taip, kad kartu su ja sūpuojasi visa eilė? Gal tada kino teatras atiduotų man mano dešimt litų, kad tik aš užsikiščiau?
Norėčiau sužinoti būtent legalų ir veiksmingą būdą, tokį, kuris dvidešimties metrų spinduliu aplinkui nutildytų ne tik riebias…, bet ir visus krykštaujančius paauglius su pilnais glėbiais traškančio maisto ir siurbčiojamų gėrimų, niekaip nesuprantančių, kodėl taip ilgai trunka šitas dialogas ir apie ką čia iš viso šneka… tokį, nuo kurio nuščiūtų burkuojančios porelės ir tetulytės, kurių viena kitai verčia lietuviškus subtitrus į rusų kalbą… arba tiesiog garsiai skaito titrus, nes ana trumparegė… nusivylusios mokinės, maniusios, kad eina į komediją, o čia kažkoks lėtas filmas, todėl reikia pasakoti anekdotus, kad nebūtų liūdna…
Apie ką aš ten… Taip, norėčiau legalaus būdo. Nelegaliai aš galiu, bet kas iš to. Galiu atimti telefoną ir išjungti pokalbį. Galiu atimti rankinuką, vis tiek jinai neras to daikto tamsoje. Jei daug kalba – galiu uždėti maišelį ant galvos. Polietileninį. Ir privynioti jį lipnia juosta prie galvos, o ją pačią privynioti prie kėdės (kad nesisūpuotų!). Apkamšyti pagalvėmis, kad neprasimuštų joks garsas, arba panaudoti elektrošoką, kad būtų visiškai tylu.
Bet… Juk vis tiek teks praleisti bent kelias minutes filmo! O man filmas įdomus.. skirtingai nei jai – jai, panašu, šitas filmas žiauriai nuobodus, toks nuobodus, kad jinai tiesiog nežino, kur jai dėti savo galūnes ir todėl maskatuoja visom keturiom kojom į visas puses. Taigi, jai nepamatyti filmo pabaigos bus anoks nuostolis. Kaip tik atvirkščiai – nuotykis, o gal net ir piniginę kompensaciją iš manęs išsireikalautų. Už fizinį sužalojimą. O pinigų man už praleistą filmo pabaigą, spėju, vis tiek niekas negrąžintų 
6 Komentarai
2008 Gegužė 16 at 13:51
labai aktualus klausimas – visuomet jaučiuos žiežula, jei kokiu veido raumenėliu išsiduodu, kad šalia esantys pigių pokalbių ar maisto mėgėjai trukdo.
2008 Gegužė 16 at 19:29
ojei…niu net baisu butu salia taves kine sedet, nors as nei valgau, nei geriu nei telefonu sneku…:)
jei imtumeisi toookiu zygiu, tai manau visi kino teatro salej sedintys susimenstu po lita uz regini kaip kazka dusini su politileniniu maisiuku… kad tau nuostolius padengtu……..:)
2008 Gegužė 16 at 21:42
Nu kad aš deja niekada nesiimu tokių žygių, drasos trūksta
Galiu tik apšnypšt tokį žmogų, ir tiek… O po to parbėgus namo išleist garą savo bloge 
2008 Gegužė 17 at 19:23
zezere, be abejo, toks būdas yra.
įsirenk namų kiną!
2008 Gegužė 17 at 20:45
Tai va būtent – belieka įsirengti namų kiną ir siųstis filmus per emulę
2008 Gegužė 17 at 21:57
Ta problema yra jau mokykloje, kur kiekvienas jaučiasi esąs pasaulio bamba, o mokytojui tik leidžiama tyliai, niekam netrukdant dėstyti pamoką. Žinau, pusę metų dirbau mokykloje. Kur ten kas pagalvos apie kitus, jie gi dar vaikai? Tokiais ir lieka visą likusį gyvenimą.