2006 Gruodis 29...20:12

Policijos žirgų aukcionas II

Jump to Comments

Po pirmo policijos žirgų etapo iš penkių žirgų du nukeliavo į įtartiną nežinią, vieną (Paganelį) nusipirko Eglė su Marium, ir du žirgai liko neparduoti. Tai buvo Brasletas ir Avenas. Abu jie turėjo būti pakartotinai parduodami antrame etape, rugsėjo 11 dieną.

Brasletą ketino imti Saulė. Dėl Aveno buvo neaišku.

Aš buvau nusiteikusi pesimistiškai, ir buvau tikra, kad aukcione pasirodys mėsininkai. Na, jei aš pati būčiau mėsininkė, ir jei pirmame etape pamatyčiau, kad žirgo niekas nenori pirkti, aš taip pat susilaikyčiau ir neimčiau. Palaukčiau antro etapo, kuriame kaina bus dar sumažinta. Ir tada pirkčiau. Juk pelnas didesnis gaunasi.

Į aukcioną nesiregistravau, užsukau tik kaip žiūrovė, ir neturėjau to lapo su numeriu.

Iki 10 valandos manieže iš viso susirinko du dalyviai – Saulė su mama ir kažkokia nepažįstama šeimyna – moteris, vaikai, dar kažkas. Ir viskas.
10 valandą atsistojo policininkas, paaiškino taisykles.
Išvedė Brasletą, paskelbė pradinę kainą: 1200. Tai yra, kaina buvo tokia pati, kaip pirmajame etape, nesumažinta. Kažkodėl. Na bet nesvarbu.
Saulė pakėlė lapą. Policininkas paskelbė: tūkstantis du šimtai dešimt.
Daugiau niekas kainos nekėlė.
Kaukšt, kaukšt, kaukšt. Parduota.
Išvedė Aveną, paskelbė pradinę kainą: 1400. (Taip pat nesumažinta, lyginant su pirmuoju etapu).
Šeimyna pakėlė lapą. Policininkas: tūkstantis keturi šimtai dešimt.
Konkurentų nebuvo.
Kaukšt kaukšt kaukšt. Parduota.
Va.
Ir viskas.
Buvo 10 minučių po 10 valandos.

Keistai greitai ir gerai.
Palengvėjimas.

Po 20 minučių jau sėdėjau darbe.

O vėliau dar labai daug mąsčiau, domėjausi, kur kokie žirgai pateko, kaip jiems toliau sekasi. Apie du žirgus ničnieko nebesužinojau, apie Aveną sužinojau kiek daugiau, apie Brasletą dar daugiau, o Paganelis dabar yra man gerai pažįstamas žirgas. Apie juos dar parašysiu kokiam kitam poste.

Taip pat buvo daug minčių dėl žirgo pirkimo ir turėjimo apskritai. Po aukciono staiga pasigailėjau, kad nieko nenusipirkau. Staiga viduj viskas apsivertė, ir aš pagalvojau, kad juk nieko baisaus nebūtų atsitikę, jei būčiau nusipirkus vieną žirgelį. Viskas yra įmanoma ir viskas sutvarkoma. Tada tai supratau intuityviai, neracionaliai. Tiesiog, tarsi dingo kažkokia vidinė baimė. Paskui bėgo laikas ir tokia nuomonė stiprėjo. Artimiau susipažinau su Paganeliu, pasiklausinėjau apie Aveną ir Brasletą. Supratau, kad policijos žirgai – tikrai nuostabūs žirgai, nors ir su savais trūkumais (amžius, senatvinės ligos), bet vis tiek puikūs. Ir pusantro tūkstančio už tokį žirgą – labai priimtina kaina. Dievaži, net daugiau negu priimtina! Jei turėsim omeny, kad į mėsą žirgą gali parduot gerokai brangiau, nei už pusantro tūkstančio, o policijos žirgai tinkami dar daug kam, toli gražu ne tik mėsai, tai ta kaina net juokinga…….

Žodžiu, pradėjau laukti sekančio policijos žirgų aukciono.

8 Komentarai


Palikite komentarą